Kaip kompiuteriniai žaidimai gali padėti išlavinti naujus įgūdžius?
Kompiuteriniai žaidimai naudingi ne tik laisvalaikiui ir atsipalaidavimui. Nustebsite sužinoję, kad jie taip pat padidina jūsų įsidarbinimo galimybes. Dar iki COVID-19 buvo kalbama apie balansavimą tarp darbo ir asmeninio gyvenimo – kaip išlaikyti produktyvumą ir atrasti laiko žaidimams/pramogoms?. Karantinas apjungė abu gyvenimo aspektus ir tai nebūtinai yra blogas dalykas: buvo įrodyta, kad daugelis įgūdžių, kuriuos greičiausiai įgijote žaisdami, pagerina ir darbo rezultatus. Tai taikytina ir kompiuteriniams žaidimams.
Skirtingi kompiuterinių žaidimų žanrai padeda žaidėjams lavinti rinkoje intensyviai ieškomus minkštuosius įgūdžius. Komandiniai kelių žaidėjų kompiuteriniai žaidimai leidžia žmonėms ugdyti bendradarbiavimo, bendravimo ir lyderystės įgūdžius, o strateginiai – tobulina problemų sprendimą ir kritinį mąstymą.
Išlavintas kritinis mąstymas ir kūrybiškumas
Dėlionės, galvosūkiai, viktorinos ir tokie kompiuteriniai žaidimai kaip „Pac-Man“, „StarCraft“, „Civilizacija“, lenktynių kompiuteriniai žaidimai „World of Warcraft“ ir „Mario Kart“ ugdo sprendimų priėmimą, planavimą, susikaupimą ir atkaklumą. Problemų sprendimas yra kompiuterinių žaidimų, reikalaujančių žaidėjų, sukurti metodus (pasveriant skirtingų taktikų pliusus ir minusus), kaip pereiti į kitą lygį, šerdis. Jie padeda tobulinti sugebėjimą daryti išvadas ir sistemingai galvoti apie sprendimą, kuris lavina žaidžiančiųjų kritinio mąstymo įgūdžius. Turėdami šiuos įgūdžius potencialiai galėtumėte juos pritaikyti dirbant gamybos ir mašinų operatoriais, kokybės kontrolės technikais, sandėlių bei statybų darbuotojais.
Žaidžiantys tokius kompiuteriniai žaidimus kaip „Open World Minecraft“, „Legend of Zelda“ ar „The Elder Scrolls“, kur galima laisvai klajoti, dažniausiai turi geresnį vizualinį suvokimą ir kūrybiškumo įgūdžius. Žaidėjai lengviau geba įsivaizduoti objektų judėjimą erdvėje, o tai yra svarbios kompetencijos mokslo ir inžinerijos pozicijose. Šie įgūdžiai ypač naudingi elektros inžinieriams, grafikos dizaineriams ir net virėjams.
Kompiuterinių žaidimų „Just Dance“, „Guitar Hero“ ar „Rock Band“ entuziastai ugdo atkaklumą ir užsispyrimą praktikoje, nes šie žaidimai reikalaujantys laiko, bandymų, koordinacijos. Būtent šie mokymosi etapai, noras augti ir pritaikyti savo įgūdžių rinkinį bus vertingiausias darbdaviams arba dirbant tokiose srityse kaip pardavimai, skaitmeninė rinkodara.
Sustiprintas bendradarbiavimas ir bendravimo įgūdžiai
Kelių žaidėjų ar net masinių vaidmenų internetiniai kompiuteriniai žaidimai turi įtakos individo socialiniams įgūdžiams. Pandeminis laikotarpis tik pagreitino šių žaidimų plitimą, nes daugeliui tai buvo išeitis susitikti (nors ir virtualiai) su draugais bei palaikyti ryšį. Tokie veiksmo-nuotykių ir kelių žaidėjų vaidmenų kompiuteriniai žaidimai kaip „World of Warcraft“, „Assassin’s Creed“, „Monster Hunter“ arba „Pokemon“ dažnai remiasi bendradarbiavimu ir konkuravimu komandoje. Norėdami laimėti, turite dirbti kartu su kitais žaidėjais, sustiprindami savo gebėjimą bendradarbiauti nuotoliniu būdu.
Sporto ir lenktynių komandiniai kompiuteriniai žaidimai „Call of Duty“, FIFA, „Rocket League“ ar „Mario Kart Games“ žaidėjai taip pat gali išmokti efektyviai pateikti grįžtamąjį ryšį. Kelių žaidėjų žaidimuose taip pat treniruojami ir jūsų bendravimo įgūdžiai. Virtualioje aplinkoje galite išbandyti ir išmokti skirtingų bendravimo stilių, o gal net ir kalbų. Pavyzdžiui, „Second Life“ vartotojai, kurie žaisdami kuria paralelines asmenybes internetiniam pasauliui, parodė geresnį sugebėjimą pritaikyti savo pokalbio stilių atsižvelgiant į situaciją. Šie įgūdžiai puikiai tinka užimantiems skambučių centro atstovų, administracinių padėjėjų, finansų analitikų bei klientų aptarnavimo vadovų pareigas.
Pasak „Manpower“ padalinio Lietuvoje atrankų specialistės Eigilės Gedvilaitės, Lietuvoje dar nėra populiari praktika vertinti kandidatų patirtį kompiuteriniuose žaidimuose. „Manau, jog tam įtakos turi ir stereotipiniu mąstymu grįsta nuomonė, jog kompiuterinius žaidimus propaguojantieji savo veikla nesukuria jokios pridėtinės vertės darbo rinkai. Visai kitokia tendencija yra matoma Skandinavijos šalyse. Pavyzdžiui, buvusi kolegė, įsitvirtinusi Danijos IT rinkoje, pasakojo, jog pirmuosiuose keliuose darbo pokalbiuose tuometiniai potencialūs darbdaviai tikslingai teiravosi apie jos laisvalaikiu žaidžiamus kompiuterinius žaidimus bei kokią, jos vertinimu, naudą tai suteikia. Tuo metu tai buvo keista, bet dabar ieškoti sąsajų (ypač IT srityje) tarp kompiuterinių žaidimų ir kandidato asmeninio profilio tapo gana dažna praktika”.
Šiandienos darbo rinka yra nenuspėjama. Mes žinome, kad tokie įgūdžiai kaip komandinis darbas, kritinis mąstymas ir problemų sprendimas yra reikalingi dabar labiau nei bet kada. Taigi, kai kitą kartą jums ar jūsų vaikams patiks kokybiškas kompiuterinis žaidimas, nemanykite, kad tai sugaištas laikas. Galbūt tai investicijas į ateities įgūdžių formavimą.