Ko reikėtų nepamiršti prieš pasirašant naują darbo sutartį

Balandžio–birželio mėn., artėjant vasarai, darbuotojai dažniau nei įprastai  nusprendžia išeiti iš darbo. Rudeniop, anot ekspertų, situacija pasikeičia – kiekvienais metais rugsėjį žmonės nori pasitikti darbingai, todėl personalo valdymo specialistų ir teisininkų stalus dažnai užgriūna gausybė naujų darbo sutarčių. Ko svarbu nepamiršti prieš pasirašant naują darbo sutartį? Kokias klaidas jose dažniausiai daro darbuotojai ir darbdaviai? Ką daryti klaidą darbo sutartyje pastebėjus jau po pasirašymo?

„Prieš dedant savo parašą ant darbo sutarties, visus joje esančius punktus reikėtų ne tik atidžiai perskaityti, bet ir puikiai suprasti. Jei bent ties vienu iš jų abejojate – nesuprantate, kas jame numatoma arba iki galo negalite ar nenorite su juo sutikti, būtinai apie tai informuokite būsimą darbdavį“, – sako Evelina Latyšovič, globalios personalo sprendimų bendrovės „Manpower“ Lietuvos padalinio verslo operacijų vadovė.

Prieš pasirašant darbo sutartį, specialistai pataria pasitikrinti, ar joje yra aptariami keturi svarbiausi aspektai – darbo vieta, darbo funkcijos, darbo grafikas ir atlyginimas.

„Regis, tai – savaime suprantami dalykai. Vis dėlto, praktikoje pasitaiko kurioziškų situacijų, kai, pavyzdžiui, pirmąją darbo dieną darbuotojui niekaip nepavyksta rasti darbovietės, nes jis sumaišė darbo sutartyje nurodytus įmonės veikimo ir registracijos adresus. Būna ir taip, kad pradėjus darbuotis suprantama, kad darbdavys iš darbuotojo prašo atlikti ne tik su jo pareigybėmis susijusius darbus, pavyzdžiui, jam perdeleguojamos kitų kolegų užduotys ar atsakomybės, nors tai nebuvo numatyta darbo sutartyje. Žinoma, tokių dalykų būti negali, bet, vis dėlto, pasitaiko“, – pasakoja E. Latyšovič.

Specialistei antrina ir advokatų kontoros „COBALT“ vyresnioji teisininkė J. Raudonytė bei priduria: „Kita situacija, kuri gali susiklostyti tinkamai neaptarus darbo funkcijų – darbuotojui pradėjus dirbti paaiškėja, kad jis neturi visų darbui reikalingų leidimų ar nėra išklausęs specialių kursų. Tada darbdaviui tenka arba investuoti į naujo darbuotojo mokymus, surasti jį pavaduoti galėsiantį asmenį arba atsisveikinti su pasirinktu specialistu ir vėl leistis į kandidatų paieškas.“

Darbo užmokesčio mistika

Anot E. Latyšovič, nesusipratimų netrūksta ir kalbant apie darbo užmokestį: „Kandidatai susimaišo, ką reiškia darbo sutartyje nurodomas „bruto“ arba „neto“ atlyginimas, todėl gavus pirmąją algą kartais nustemba – gaunama arba gerokai daugiau, arba gerokai mažiau nei planuota.“

Tai, kad problemų kyla net ir bandant sutarti dėl tokio paprasto dalyko kaip atlyginimas, tvirtina ir teisininkai. Anot jų, darbuotojai, prieš pasirašydami sutartį, dažnai susimaišo ne tik dėl to, ar atlyginimas nurodytas su mokesčiais ar be jų, bet ir dėl sutartyje nurodytų priedų, dar kitaip vadinamų premijomis ar bonusais, dydžio bei mokėjimo dažnio.

„Būna, kad darbdavys ir darbuotojas sutaria, jog pastarajam bus mokamas priedas ar premija, tačiau darbo sutartyje nėra aprašytos mokėjimo sąlygos, dydis ir dažnumas. Gali būti, kad šie klausimai detalizuoti kitame dokumente. Tačiau gali būti ir taip, kad pradėjus dirbti paaiškėja, kad darbdavys priedo ar premijos nemokės, nes įmonės veiklos rezultatai buvo prastesni nei tikėtasi“, – sako J. Raudonytė.

Neaišku, kada ateiti į darbą

Dar viena dažnai pasitaikanti klaida – aiškiai neapibrėžtas darbo grafikas. Šiuo metu rinkoje vyrauja trys – nekintantis, lankstus ir individualus. Taikant nekintantį darbo grafiką, konkrečias darbo valandas nustato darbdavys, pavyzdžiui, dirbama 8:00–17:00 val. Taikant lankstų grafiką, darbdavys nustato tik periodus, kada darbuotojas gali rinktis pradėti ir užbaigti darbą. Pavyzdžiui, dirbti galima arba 7:00–16:00 val., arba 8:00–17:00 val., arba 9:00-18:00 val. Pagal individualų darbo grafiką dirbantys asmenys dėl darbo laiko normos paskirstymo su darbdaviu susitaria asmeniškai.

„Daugiausia painiavos ir nesusipratimų kyla renkantis tarp lankstaus ir individualaus darbo grafikų. Pavyzdžiui, kandidatai, darbo sutartyje perskaitę, jog darbdavys jiems siūlo lankstų darbo grafiką, kartais supranta, jog tai reiškia, kad jie į darbą galės ateiti ir išeiti kada panorėję. Taip nėra. Dirbant lanksčiu grafiku galima pasirinkti patogesnį darbdavio siūlomą darbo periodą, o ne pačiam nusistatyti darbo valandas. Tokia galimybė numatyta tik dirbantiems pagal individualų grafiką“, – sako E. Latyšovič.

Gyventojų žinios auga – ar to užtenka?

Teisininkė J. Raudonytė pastebi tendenciją, jog darbuotojai, prieš pasirašydami darbo sutartį, vis dažniau nusprendžia pasikonsultuoti su teisininkais.

„Dažniausiai pasitarti nori planuojantys užimti aukštesnes, vadovaujančias pareigas. Teiraujamasi dėl priedo ar premijos mokėjimo sąlygų, dydžio ir periodiškumo, konfidencialumo įsipareigojimų, taip pat dėl nekonkuravimo įsipareigojimo sąlygų ir kompensacijos, papildomų naudų ir darbo priemonių, pavyzdžiui, automobilio suteikimo“, – pasakoja J. Raudonytė.

Anot E. Latyšovič, nepaisant to, kad kandidatai vis labiau įsiskaito į darbo sutartis, išlieka daugybė aspektų, apie kuriuos prieš dėdami savo parašą ant sutarties darbuotojai net nesusimąsto.

„Nekonkuravimo, konfidencialumo susitarimai – tik keletas iš dalykų, kuriuos darbdavio siūlomoje darbo sutartyje išvydę darbuotojai neretai pasimeta. Ties šiais punktais nurodomos sąlygos dažnai apriboja darbuotojus, todėl pastarieji, nežinodami, kodėl darbdavys sutartyje nori jas numatyti, išsigąsta ar sumąsto, kad darbdavys bando juos apgauti. Vis dėlto, dažniausiai jaudintis neverta. Visus neaiškius punktus kartu su darbdavio ar teisininko pagalba išsivertus į „žmonių“ kalbą, paaiškėja, kad sąlygos nėra tokios painios, kaip pasirodė pirmąkart jas pamačius. Darbuotojų požiūris pasikeičia, atsiranda vietos tarpusavio susitarimui“, – sako E. Latyšovič.

Kaip atsukti laiką atgal

Pasitaiko atvejų, kai net ir atidžiausiai darbo sutartį skaičiusiems darbuotojams užsinori atsukti laiką tam, kad galėtų atlikti kelis pakeitimus, papildymus ar patikslinimus pasirašytame dokumente. Pasak ekspertų, tai padaryti, deja, ne visada bus paprasta.

„Darbo sutartį pakeisti galima abiejų šalių valia. Todėl, jei, pavyzdžiui, darbdavys nesutinka pakeisti ar papildyti dokumentų sąlygomis, kurios anksčiau nebuvo sutartos, deja, bet darbuotojui lieka du pasirinkimai – arba dirbti pagal esamas sąlygas, arba darbo sutartį nutraukti. Vis dėlto, turint įrodymų, kad darbdavys elgėsi nesąžiningai ir tam tikrų sutarties sąlygų neįtraukė tyčią arba nesilaikė susitarimų, darbuotojas gali inicijuoti darbo ginčą, pavyzdžiui, dėl su darbo santykiais susijusių išmokų išieškojimo“, – sako J. Raudonytė.

Teisininkė pasakoja, kad darbo sutartis po pasirašymo patikslinti ar atnaujinti nori ir darbdaviai. „Darbdaviai vis dar pamiršta į pirminę darbo sutartį įtraukti punktus, aprašančius, pavyzdžiui, darbo nuotoliniu būdu tvarką.  To nepadarius – labai rizikuojama. Kai nėra aiškaus susitarimo, darbuotojas gali dirbti nuotoliu už Lietuvos ribų, todėl darbdaviui gali kilti problemų dėl informacijos apsaugos užtikrinimo. Tiesa, jei šių dalykų darbo sutartyje neaptarėte, tai galima padaryti ir lokaliuose teisės aktuose arba sudarant atskirą susitarimą“, – pataria J. Raudonytė.